Carelian Caviar augina eršketus Varkaus mieste jau nuo 2006 m. Pirmoji ikrų produkcija gauta 2011 m.
„Mes nuo pat pradžių viską darome patys. Iš motininių žuvų „melžiami“ ikrai, jie apvaisinami ir jaunikliai auginami gamyklos baseinuose. Ikrai jiems ima gamintis tik sulaukus 5–7 m. amžiaus. Tinkamas brandos laikotarpis nustatomas ultragarsu“ – sako Carelian Caviar gamybos direktorius Pekka Hannelin.
Deguonis yra gyvybiškai svarbus
8000 kvadratinių metrų bendrovės patalpose yra apie 50 skirtingų baseinų su 170 skirtingų matavimo taškų, kurie leidžia stebėti ir automatiškai reguliuoti sąlygas baseinuose.
Auginant žuvis svarbiausi stebėtini parametrai yra temperatūra, pH ir deguonies koncentracija. Visi dydžiai turi atitikti normas, kad eršketai ne tik išgyventų, bet ir augtų kiek įmanoma geriau ir greičiau.
Arvo-Tec plėtojama vandens cirkuliacijos sistema yra sukurta taip, kad net jei visa technika sugestų, žuvys baseinuose ir toliau gautų deguonies.
„Žuvų auginimui deguonis yra gyvybiškai svarbus!“ – sako Hannelin. „Tiekiant deguonį, neabejotinai svarbiausia yra patikimumas, antras reikšmingas komponentas yra deguonies grynumas“.
Varkaus gamyklos kieme yra AGA talpykla, kurios deguonies kiekis stebimas Accura paslaugos pagalba. Automatinė AGA tiekimo paslauga SECCURA rūpinasi tuo, kad nebūtų tiekimo pertrūkio.
Carelian Caviar sėkmingiausiais atvejais išaugina apie 100 000 eršketų, kurių dydis svyruoja nuo kelių gramų iki 50 kilogramų. Jei gamybos procesas žlugtų, ekonominis nuostolis būtų didelis.
„Iš vieno eršketo gaunama 1–2 kilogramai ikrų. Jų kaina vartotojams yra 700–2000 eurų už kilogramą, atsižvelgiant į produkcijos kokybę“.
Netrikdyti aplinkos
Tradicinis atvirų vandenų ūkis gali trikdyti aplinką maistinėmis atliekomis.
Carelian Caviar misija nuo pat veiklos pradžios buvo aplinkos išsaugojimas. Automatizuotame cirkuliacinio vandens padalinyje tas pats vanduo nuolat cirkuliuoja išvalytas ir apdorotas, siekiant išvengti maistinių atliekų patekimo į gamtinius vandenis.
„Gamyboje atsirandantis dumblinas vanduo patenka į Stora Enso nuotekų valyklą, kur jis yra džiovinamas ir galiausiai patenka į deginimo jėgainę“, – sako Hannelin.
Dėl Stora Enso popieriaus fabriko gerinamas ir vandens temperatūros reguliavimas. Naudojama šilumos energija, išgaunama deginant atliekas, kuri baseinuose palaiko pastovią 18 laipsnių temperatūrą.
Atsakingai veikiantys žuvų ūkiai gali gerokai padidinti žuvų gamybos apimtis netrikdant aplinkos. Tai ypač svarbu, nes daugelis žuvų rūšių kenčia nuo besaikės žvejybos. Viena jų yra eršketas, kuris yra nykstančių rūšių sąraše.
Carelian Caviar salėje Varkaus yra apie
penkiasdešimt baseinų, kuriuose išauga
maždaug 100 000 eršketų.
Pasaulio rinkos
Dėl eršketų populiacijos sumažėjimo teisėta ikrų gamyba smuko. Kai dar buvo leista imti ikrus iš laukinių žuvų, rinkos dydis buvo apie 1000 tonų. Dabar teisėtų, tai yra ūkiuose išaugintų ikrų, pasaulyje pagaminama 250 tonų.
Didžioji Carelian Caviar produkcijos dalis pasklinda po visą pasaulį, ypač Centrinę Europą. Nedideli kiekiai keliauja į Aziją, JAV ir arabų šalis. Suomijoje ikrų lieka vos du procentai.
Iš įmonės auginamų sibirinių eršketų gaunami ikrai, kurie kartais vadinami „Sibiro osetros“, arba rusiškojo eršketo ikrais.
Didžioji dalis žaliavos yra mažai sūdoma (iki 3,5%), dėl to pagaminami mažai druskos turintys, arba „Malossol“ ikrai. Mažas druskingumas užtikrina geriausią ikrų skonio išsaugojimą. Carelian Caviar savo produkcijoje nenaudoja jokių priedų.
Gabenant yra svarbu išlaikyti ikrus šaltus. Tačiau jų negalima užšaldyti, nes žuvų ikrelių struktūra pažeidžiama jau esant penkiems laipsniams žemiau nulio.
Ikrų gamyboje paskersti eršketai iš Carelian Caviar keliauja perdirbimui į žuvų produktus. Švelnaus skonio žuvų mėsą parduoda prekybos partneriai, o didelė jos dalis išrūkoma ir keliauja į prekybą, o galiausiai ant rusų stalų.
Ikrai – geriausi
Ikrai yra žinomi kaip didelis gurmanų delikatesas ir vienas brangiausių maisto produktų. Kaip gamintojas pats valgo ikrus?
„Geriausias būdas mėgautis ikrais su skrebučiu, ant kurio užtepta sviesto, arba vasarą su šviežiomis bulvėmis ir sviestu“.
| Pekka Hannelin (kairėje) ir Jani Rantula
demonstruoja 50 kg svorio Beluga eršketą. |
|
 |
 |
| FAKTAI: |
|
Deguonis žuvims |
|
Žuvų auginimo našumas daugiausia priklauso nuo deguonies kiekio vandenyje. Gamybos vandenyje esančio deguonies kiekis palaikomas proporcingai azoto ir kitų vandenyje esančių dujų kiekiui. Tai priklauso, pavyzdžiui, nuo žuvų skaičiaus baseine ir vandens srauto. Pastovus pakankamo deguonies kiekio vandenyje palaikymas skatinta žuvų augimą, sveikatą, apetitą ir bendrą gerą būklę. Tuo pačiu jis sumažina žuvų stresą, kurį sukelia vandens temperatūros pokyčiai. AGA gali sekti dujų kiekį auginimo padalinyje ir užtikrinti deguonies tiekimą be pertrūkių. AGA dujos taip pat yra labai švarios, o tai padeda kaip tik įmanoma veiksmingiau išmatuoti oksidaciją. |
|
Deguonis |
|
Deguonis yra bespalvės, bekvapės ir beskonės dujos, kurios palaiko degimą ir taip pat yra būtinos daugumos organizmų gyvybei palaikyti. Beveik visos medžiagos reaguoja su deguonimi ir susidaro oksidai. Deguonis yra 1,1 karto sunkesnis už orą. Deguonis yra naudojamas arba tiesiogiai, arba sumaišytas kartu su kitomis dujomis, pvz. degimo katiluose, lydyklose ir krosnyse, taip pat suvirinimo ir pjaustymo procesuose. Jis kaip žaliava naudojamas ir cheminių medžiagų gamybai, taip pat kaip masės balinimo medžiaga celiuliozės pramonėje. Viena svarbiausių naudojimo sričių yra įvairios medicinos sistemos. |